Nešiojuosi šį tekstą savyje jau keletą dienų. Galvoju išleisiu, ką jis ten kankinasi viduje 🙂
Sezonų kaita yra toks ypatingas metas, kai kūnas susiduria su papildomais įššūkiais. Ar žinojai, kad mūsų organizmas turi atskirą sistemą sezoninei adaptacijai? Tai atskiras hormonų mechanizmas leidžiantis greitai ir efektyviai kūnui prisitaikyti prie naujo sezono. Fantastika, ar ne?
Priešistorė
Istoriją pradėsiu nuo toliau. Nuo vasario 18 preliminariai kūnas įjungia sezonų kaitos programą. Preliminariai mėnesiui. Tai užkoduota mumyse, sąmoningai to nevaldome. Todėl žino tai svarbu. Kiekviena sezonų kaita iš kūno reikalauja daugiau resursų nei įprastai.
Vasario 21-ą dieną išskridau pas draugę. Skrydis neilgas, tačiau visi žinome, kad koks tas skrydis bebūtų, jis mažų mažiausiai yra įtampa. Pats skrydis (slėgių perkritimai ir pan.) yra krūvis ir stresas organizmui. Taigi mano kūnas be sezoninės adaptacijos dar patyrė ir kelionių stresą. Grįžus, kaip įprasta mūsų gyvenime, įkritau į darbus. Vis šnibždėjo kūnas, kad pailsėk, reikia pailsėti. Na, neišėjo. Vėl įtampa ir stresas. Rezultate trys dienos po kelionės jaučiu skaudančią gerklę.
Grėbiuosi šalavijų arbatos skalavimui, geriu liepžiedžių, erškėčių, debesylo šaknų ir aviečių arbatą. Ir visai neblogai jaučiuosi, todėl tikrai neguliu. Jau bėgis koks trečias, bet važiuoju.
Šešta diena – sloga (limfos stagnacija) užspaudžia dešinę galvos ir veido dalį. Dar nestipriai. Į pagalbą pasiimu medetką ir lipiką. Bet dar nesiilsiu J Jau bėgis antras, bet dar ne stop.
Septinta diena, prabundu lyg ir nieko. Nueinu prisipjauti blindžių, nes reikia žievės tinktūros, o dieną Mėnulio ir augalas Mėnulio ir …. argumentų kaip visada daug. Reikia. Parėjus su blindėmis, kūnas pasakė gana. Jau pajaučiau, kaip senka jėgos, galva ūžia ir spaudžia. Priguliau. Pagulinėjau, bet dar su pašokinėjimais, tai tą, tai aną padaryti. Juk tiek daug darbų ….
Po piet kūnas davė aiškų ženklą: arba guli, arba paguldysiu 😀 Jau atsiguliau. Kad nebešokinėčiau, pakilo temperatūra, nedidelė, 37.6. Geriu arbatas dideliais kiekiais (paskaičiavau, kad per dieną išgėriau apie 2l)
Atsikeliu aštuntos dienos rytą. Slogos beveik nėra, spaudimo galvoje nebėra, temperatūra normali ir energijos vėl baterija pilna.
Išvada: jei būčiau leidusi sau pailsėti po kelionės, kaip ir reikia daryti po kiekvienos kelionės, šito viso gerklės ir slogos epizodo nebūtų buvę.
Kas yra balansas?
Na, o dabar dar apie ligas. Ilgą laiką gyvenime liga man buvo priešas, kažkoks baubas, kurio reikia vengti visom įmanomom priemonėm. Kuo daugiau studijuoju žmogų, jo kūną, protą, psichiką ir santykį su aplinka, tuo labiau suprantu, kad liga nėra baubas. Liga yra dovana.
Kai mes gyvename pagal savo kūno ir sielos ritmą ir poreikius – gyvename balanse. Kūno poreikiai nėra dideli: atliepti gamtos ritmus (dienos – nakties bei sezoninius), patenkinti energijos poreikius (maistingas, švarus ir vertingas maistas, nedideliais kiekiais) bei išlaikyti tą energijos balansą, t.y. kiek sunaudojam, tiek turim atstatyti. Kūnas tai labai aiškiai parodo, tik mes esam įpratę tai ignoruoti.
Gamtos ritmai yra visame kame. Diena ir naktis yra aiškiausi. Nuo dienos ir nakties ritmo priklauso mūsų hormonų ir viso organizmo veikla. Jei ji ritminga (pagal gamtą), tuomet viskas veikia subalansuotai. Jei tik imamės vadintis „pelėdomis“ ar „vieversiais“, nes taip reikia pateisinti savo sutrikusį miego ritmą, iškarto ima keistis ir išsibalansuoti mūsų hormoninė pusiausvyra, kuri valdo visą mūsų kūną.
Sezoniniai ritmai taip pat svarbūs. Svarbu suprasti, kad keičiantis elementų pusiausvyrai gamtoje, ji keičiasi ir pas mus. Žiemą vyraujant šalčiui ir drėgmei (Žemei ir Vandeniui), žmonės turintys šių elementų dominavimą savo kūne (sunkesnio, lėtesnio, intravertiško, į melancholiją linkusio tipo) turi keisti savo gyvenimo būdą ir mitybą taip, kad padėtų kūnui gauti daugiau Ugnies ir Oro. Aštresnis, aitresnis maistas, prieskoniai ir priedai yra būtini žiemą. Vasarą, kai dominuoja Ugnis ir Oras, valgome daugiau salotų, maudomės jūroje ir ežeruose, nes tai vėsina. Šis laikas sunkesnis Ugnies ir Oro dominuojamiems organizmams, jiems reikia pasirūpinti vėsinančių produktų ir veiklų balansu.
Energijos balansas pas mus dažnai pasireiškia trūkumu viduje ir pertekliumi išorėje. Vienintelė būtybė žemėje sunaudojanti šimtus kartų daugiau energijos išorėje nei sugeba pagaminti yra žmogus. Kas yra energija išorėje? O gi visi materialiniai daiktai, kuriuos naudojame gyvenime, kad naudoti savo pačių energijos mažiau. Skalbimo mašina, indaplovė, blenderis, automobiliai ir t.t. Kuo daugiau naudojame išorinės energijos, tuo mažiau naudojam savo vidinių resursų. Tai liečia ne tik fizinę energiją, vaikščiojimas vietoje važiavimo, tarkavimas rankomis vietoje smulkintuvo ir pan., bet ir protinę energiją. Kai pasileidi navigaciją – atrofuojasi tavo vidinė navigacija, nes jos nenaudoji. Kai pasikliauji tik telefonu draugų telefono numeriams įsiminti, tavo atmintis, kuri galėtų įsiminti begalę skaičių, atrofuojasi. Kai turi klausimą į kurį nėra paprasto atsakymo ir eini į google, bei paskaitęs pirmą pastraipą nusprendi, kad jau atsakymą į klausimą gavai, vadinasi visą mąstymo procesą (nuo klausimo, duomenų ir informacijos iš kuo daugiau šaltinių rinkimo, šaltinių tikrinimo ir lyginimo, bei išvadų pasidarymo) praleidai. Vadinasi energija, kurią galėjai sugeneruoti ir panaudoti pats, atidavei išoriniams šaltiniams.
Kas svarbiausia
Ką svarbu žinoti apie sezonų kaitą:
Kokios būsenos ateiname į sezonų kaitą, apspręs būseną jos eigoje. Jei esame išsekę ir pavargę, strese ir įtampoje, tikimybė susirgti būtent šiuo metu išauga labai stipriai. Kūnas turi energijos resursą, kurį valdo mūsų hormonai (endokrininė sistema) bei nervų sistema. Prasidėjus sezoninei adaptacijai, organizmas įjungia specialų hormonų kelią, būtent šiai adaptacijai ir ji pareikalauja papildomų resursų. Jei į šią sezoninę adaptaciją ateiname su mažu resursu, ar jos metu patiriame didelius stresus, kurie pareikalauja didelių resursų papildomai, galime ne tik rimtai susirgti, bet ši būsena gali virsti lėtiniais disbalansais. Tai vyksta iš esmės dėl to, kad sezoninė adaptacija turėtų trukti trumpai ir greitai. Kadangi kūnas ateina į ją ne balanse ir su nedideliais resursais, kūnas darys viską, kad atstatyti balansą slopindamas tai, kas mažiausiai reikalinga. Todėl kai senka mūsų resursai ir kūnas negali atsistatyti, imame jausti kaip sunkėja mastymas, sunkiau darosi atsiminti, atsiranda vis daugiau pasiteisinimų kodėl kažko ką darėme anksčiau nedaryti ir pan. Kūnas ieškos būdų kaip sutaupyti energiją, net jei tai reikš atsisakyti savo norų ir svajonių. Išgyvenimas svarbiau.
Taigi kas svarbiausia norint išlaikyti balansą gyvenime ir sveikatoje mano požiūriu:
- Gyvenimas ryšyje su gamta. Tai ir eiti miegoti iki 11 val vakaro, o dar geriau su saule gulti, su saule kelti, ir stebėti elementų pokyčius, augalus augančius aplinkui ir pan.
- Valgymas pagal sezonus. Valgyti kiek galima daugiau maisto, kuris auga aplink mus, mūsų regione.
- Gyvenimo ritmo subalansavimas: kiek darbo, tiek ir poilsio; kiek sėdėjimo, tiek judėjimo; kiek mąstymo, tiek ir kūrybos, jautimo;
- Darymas to, kas džiugina ir nedarymas to, kas nedžiugina.
Dar pabaigai…
Taigi liga yra tik kūno signalas, kad kažkas mano gyvenime yra nesubalansuota. Rimtos ligos sako, kad kažkas stipriai nukrypę nuo sielos ir kūno balanso. Kūną valdo protas, protą valdo siela. Todėl visos ligos prasideda ten. Gydant tik kūną, liga grįžta.
Tokias peršalimo, virusines ligas aš laikau imuniteto treniruote. Nes jei imunitetas miega ir netreniruojamas, tada netyčia gali prabusti ir išsigandęs imti veikti taip, kad kyla autoimuninės ligos. Todėl lengvi prasirgimai yra gerai. Nepatinka jie tik mūsų protui, kuris turi daugiau planų ir reikalų nei dažnai reikia.
Tad prieš sezonines permainas vertinga pastiprinti organizmą nuraminant nervų sistemą, subalansuojant virškinimą ir pamaitinant gyvu žaliu maistu. Ne laikas keičiantis sezonams ir detoksus daryti, kas dabar labai „madinga“. Norėčiau, kad taptų madinga klausyti savo kūno, tada mažiau ligų turėtumėm.
Pasidalink savo mintimis ar patirtimi komentaruose ir tu.
