Varnalėša – tai tvirtas ir universalus augalas, šimtmečius vertinamas dėl savo kulinarinių, vaistinių ir mistinių savybių. Turėdama turtingą istoriją ir daugybę praktinio naudojimo būdų, Varnalėša pelnė botaninio lobio vardą.
Tai Astrinių šeimai priklausantis dvimetis augalas, atpažįstamas pagal didelius širdies formos lapus ir išraiškingus violetinės ir rausvos spalvos žiedus, primenančius ežiukus. Augalas gali pasiekti iki trijų metrų aukštį, turi gilią šaknį, kuri yra valgoma ir pasižymi švelniai karčiu, laukinių riešutų, šiek tiek aštriu ir aliejingu skoniu, kartu su šiek tiek saldžiu skoniu, kuris susijęs su jų maistinėmis ir tonizuojančiomis savybėmis.
Geografinis paplitimas:
Iš Europos ir Azijos kilus Varnalėša sėkmingai natūralizavosi įvairiuose pasaulio regionuose, įskaitant Šiaurės Ameriką. Ji gerai auga vidutinio klimato juostoje ir dažnai aptinkama pievose, pakelėse ir gerai drenuotoje dirvoje.
Lietuvoje auga keturios savaiminės varnalėšų rūšys. Didžioji varnalėša (Arctium lappa) išauga iki 1,5 m. Paprastąją varnalėšą (Arctium tomentosum) ir mažąją varnalėšą (Arctium minus) lengva atpažinti iš voratinkliškai plaukuotų graižų. Miškinės varnalėšos (Arctium minus) graižai beveik visai pilki, kabo lanku išlinkusių šakų viršūnėse. Miškinė varnalėša yra įrašyta į Lietuvos raudonąją knygą.
Ją galite išgirsti vadinant ir kitais vardais: bajoržolė, godlapis, kibis, lapūkas, sagutis, varnalesis, velniadagis, velniarėžis. (1)
Skonis ir kulinarinis naudojimas:
Jauni varnalėšų lapai ir švelnios šaknys yra valgomi ir pasižymi švelniu, žemišku skoniu. Azijos, ypač Japonijos, virtuvėje varnalėšos yra dažnas kepinių ir marinuotų daržovių ingredientas. Šaknys dažnai renkamos, lupamos ir ruošiamos įvairiuose patiekaluose, suteikiant kulinariniams kūriniams traškią tekstūrą ir unikalų skonį.
Ji yra puikus priedas troškiniams ir sultiniams ne tik dėl skoninių savybių, tačiau ją ilgiau pavirus taip pat išsiskiria inulinas, kuris yra puikus maistas mūsų žarnyno bakterijoms ir tuo pačiu puikus probiotikas.
Vaistinės savybės:
Varnalėšos šaknys turi turtingą tradicinės medicinos istoriją, jos šaknys pripažintos dėl diuretinių ir detoksikuojančių savybių. Manoma, kad augalas palaiko kepenų funkciją ir gerina odos sveikatą. Žolininkai taip pat vertina varnalėšas dėl galimų priešuždegiminių ir antibakterinių savybių.
Klinikinis vartojimas:
Varnalėšos vartojamos įvairiais tikslais, įskaitant odos ligų, tokių kaip aknė ir egzema, gydymą, virškinimą ir inkstų sveikatą. Jos veiklieji junginiai, tokie kaip inulinas ir poliacetilenai, prisideda prie jos gydomojo poveikio.
Varnalėšos labai naudingos esant bet kokiai virškinimo disbiozei, nes jos maitina naudingąsias bakterijas, kurios klesti mūsų žarnyne. Kadangi ši priemonė veikia kepenų sekreciją, ji naudinga esant bet kokiems virškinimo sutrikimams dėl nepakankamos fermentų, tulžies, gleivinės sekrecijos ir kt. Tokiu būdu ji padeda skatinti apetitą sergant nervine anoreksija ir panašiomis būsenomis, kai slopinamas apetitas. Šiai būklei varnalėša iš tikrųjų yra gana naudinga, nes tai yra organizmui primestas psichinis konstruktas ir stiprus atotrūkis nuo paties organizmo intelekto. Varnalėša padeda sugrąžinti sąmonę į kūną ir išvalyti jį nuo nesveikų psichinių prievartų. Kai gerai funkcionuoja gaubtinė žarna, turinti pakankamai virškinimui reikalingų išskyrų, galime suvirškinti, įsisavinti ir pašalinti visą per virškinamąjį traktą patekusį maistą. Varnalėšos tikrai gali padėti patikimai tiesiogiai sugrąžinti virškinamojo trakto pusiausvyrą tinkamam funkcionavimui.
Planetos valdovas ir psichosomatinis naudojimas:
„Psichologiniu lygmeniu Varnalėša padeda mums susidoroti su nerimu dėl nežinomybės, kuri slypi tamsiuose miškuose ir kurios mes negalime kontroliuoti. Ji užčiuopia gilius sudėtingus klausimus, prasiskverbia į esmę ir iškelia senus prisiminimus bei naujus atsakymus. Ji suteikia mums tikėjimo judėti pirmyn savo keliu, nepaisant nežinomų problemų, kurios gali užklupti mus kelyje. Ji padeda bijančiam žmogui tapti ištvermingesniam, o ištvermingą klajūną sugrąžina į pradinį kelią. Ji sugrąžina veržlumą ir pagreitį.” – Mathew Wood
Valdančioji planeta: Jupiteris – Varnalėšos turi daugybę sąsajų ir ryšių su planetų karaliumi Jupiteriu. Jupiterio augalai dažnai būna stambūs, plačialapiai, stori, sultingi ir apskritai energingi, judantys į viršų ir į išorę. Dažnai tai būna stiprūs augalai, tokie kaip Varnalėša, priešingai nei augalai, kurie yra mažesni ir smulkesni. Su Jupiteriu siejamos potencialios buveinės yra plačios atviros erdvės, kuriose augalai mėgsta plėstis ir spinduliuoti – jie nemėgsta būti slopinami ar stumdomi. Jie nori būti „karaliais”. Jupiteris taip pat valdo kepenis, tulžį, riebalus ir aliejus bei organizmo medžiagų apykaitos funkcijas, todėl, kaip jau sužinojote, Varnalėša yra galinga priemonė kepenims ir riebalų bei aliejų virškinimui. Dažnai žmonių, kurių konstitucijoje yra stiprus Jupiteris arba kurie yra kaip nors paveikti, paprastai kyla problemų dėl medžiagų apykaitos – dažniausiai tai pasireiškia drėgmės ir sąstingio audinių pertekliumi, ama, Kapha pertekliumi ir polinkiu į blogą kraują / toksiškumą. Vėlgi, Varnalėša yra stiprus alteratyvinis augalas, veikiantis visą Jupiterio modelį, todėl šis augalas yra stiprus valdovas.
Tai ne tik puikus kulinarinių patiekalų priedas, bet ir daugybė gydomųjų ir mistinių privalumų. Nesvarbu, ar varnalėša būtų gardus patiekalas, ar naudojama dėl savo žolelių savybių, ji ir toliau žavi tuos, kurie vertina įvairias augalų pasaulio dovanas.
Receptai
Inulino nuoviras
Varnalėšos šaknis (Arctium lappa) 75%
Kiaulpienės šaknis (Taraxacum officinale) 25%
Į 1 dalį preparato įpilkite 4 dalis vandens ir švelniai virkite, kol jo kiekis sumažės iki 1/4 pradinio vandens kiekio. Vartokite po 30 ml šio nuoviro , kad gautumėte reikiamą kiekį prebiotiko inulino kartu su probiotikų papildais. Inulinas yra gerai tirpstantis vandenyje, o taip jį ištirpinus, jis labai sukoncentruojamas. Be varnalėšų, kiaulpienių šaknyse taip pat yra didelis kiekis inulino, taip pat ir Didžiąjame debesyle (Inula helenium) – nors Debesylas turi daug stipresnį humoralinį poveikį, nes yra aštrūs eteriniai aliejai ir dėl to yra mažiau skanūs. Kadangi kiaulpienės ir varnalėšos yra vėsinančios, todėl esant šaltai konstitucijai galima vartoti nedidelį kiekį Imbiero (Zingiber officinale), kad sušildytų preparatą.
Žiemos arbata
Varnalėšos šaknis (Arctium lappa) 40%
Dilgėlių lapai (Urtica dioica) 40%
Ciberžolė (Curcuma longa) 10%
Imbieras (Zingiber officinale) 5%
Saldymedis (Glycyrrhiza glabra) 5% Tai vienas iš pagrindinių mūsų žiemos nuovirų, kurį ruošiame beveik visą žiemą. Dėl varnalėšų ir dilgėlių jis yra labai maistingas, o dėl Ciberžolės ir Imbiero – šildantis. Nedidelis kiekis Saldymedžio dedamas siekiant subalansuoti pagrindinių žolelių džiovinamąsias savybes. Mėgstame šią arbatą su nedideliu kiekiu kokosų pieno ir medaus!
Jei nori pažinti šį augalą dar labiau, kviečiu pasidomėti Varnalėšos Materia Medica
Literatūra:
- D.Treigienė „Augalai, kuriuos renka žynė“
- M.Wood, „The book of herbal wisdom“
- Gyvatos – Materia medica monografija
