Apie Šraderio balandą informacijos nerasite įprastose vaistinių augalų knygose. Šraderio balanda, Chenopodium (Dysphania) shraderianum Shult. yra retas atvejis, kai nevietinis augalas tradiciškai vartojamas tam tikroje Europos teritorijoje, tačiau anksčiau beveik nepastebėtas Europos etnobotaninėje literatūroje. Būtent etnobotanikai šį augalą yra aprašę, tačiau ji vis dar ganėtinai paslaptinga lieka fitoterapeutams ir šiuolaikinei farmacijai.

Šis augalas į mano daržą atkeliavo atsitiktinai, neieškomas. Kita vertus dauguma jų taip, pas mane ateina. Prieš keletą metų, gūdų advento vakarą susigundžiau apsilankyti žolininkės Dalios Petraitienės paskaitoje apie augalus veikiančius mūsų psichologiją. Paskaita vyko Kaune ir jos metu rišome smilkalų puokšteles, Dalia pasakojo apie kietį ir kitus augalus, kuriuos buvo atsivežusi. Ilgų ir itin kvapnių džiovintų augalų krūvelė mane itin patraukė. Gal tas kvapas … Dalia ją vadino mirra. Audeklo dugne, ant kurio gulėjo džiovinti augalai pamačiau sėklyčių, paprašiau ir parsivežiau.

Taip mira, ilgauodegė, pabrėžinė, marinė šanta arba Šraderio balanda (Chenopodium (Dysphania) shraderianum Shult.) atkeliavo į mano gyvenimą. Atkeliaut atkeliavo, bet atvirauti greitai nesiruošė. Paslaptinga ji.

Apie šį augalą informacijos nerasite įprastose vaistinių augalų knygose. D. schraderiana yra retas atvejis, kai nevietinis augalas tradiciškai vartojamas tam tikroje Europos teritorijoje, tačiau anksčiau beveik nepastebėtas Europos etnobotaninėje literatūroje. Būtent etnobotanikai šį augalą yra aprašę, tačiau ji vis dar ganėtinai paslaptinga lieka fitoterapeutams ir šiuolaikinei farmacijai.

Lenkų etnofarmokologai publikavo tyrimą 2022 metais ir šiek tiek praskleidė paslaptingumo šydą apie šį augalą. Jame yra ir paaiškinimas, kodėl ir mūsuose ji kai kurių vadinama mirra. Augalas pietryčių Lenkijos regione naudotas ir iki šiol naudojamas bažnyčiose smilkymui ir puokštelėse, kurios buvo šventinamos Žolinės ir kitose apeigose. Nors kvapas nepanašus į Commiphora myrrha medžio dervos, kuri kartu su Frankinsensu yra smilkoma apeigų metu, tačiau galimai jos neturint ar jai esant brangiai, geru pakaitiniu augalu buvusi būtent Šraderio balanda.

Viena iš galimų priežasčių kodėl šis augalas nėra labai žinomas, tai jo panašumas su kitu balandinių šeimos augalu Chenopodium Botrys. Apie jas abi plačiau rasite tekste toliau, o čia noriu pasidalinti tai, ką Gražina Žumbakienė, Lietuvos etnobotanikė yra parašiusi apie Šraderio balandą.

„XX a. pradžioje Šraderio balanda buvo dažniausiai auginama Žemaitijoje. Ja gydė gyvulius ir žmones. Vartojo nuo moteriškų ligų: „Ypač jas brangino moterys. Už auksą brangesnės. Moterį išgelbėja tos žolelės tik tuo atveju, jei kraujas pasirodo. …“ Duodavo gyvuliams po apsiveršiavimo. Dar pridėdavo takažolių, medetkų, katžolių. Šraderio balandas, kartu su petražolių lapais vartojo nuo inkstų ligų. Gyvuliams ir žmonėms jų duodavo gerti nuo dieglių, kai raižydavo vidurius. Nuovirą gerdavo ir tada, kai viduriuodavo…“

Chenopodium Botrys  – Šimtagrūdė balanda

Dysphania botrys (Schult.) Šimtagrūdės balandos ar dar vadinama šimtagrūde kirmžole, gimtinė – Pietų Europa, pradedant Ispanija ir baigiant vakarų Himalajais ir Mongolija; ji laikoma vietiniu augalu Vengrijoje ir Ukrainoje, bet ne Lenkijoje ir Vokietijoje. Tai aromatingas vienmetis arba dvimetis žolinis augalas, kuris buvo šiek tiek vartojamas Antikoje ir sutinkamas Dioskorido veikaluose kaip βότρυς (Dioscorides, be datos; Tschirch, 1933: 1301; Staub et al., 2016), Aegineta (Adams, 1847: 73) ir Plinijaus (Bostock ir Riley, 1855). Jo nepastebėjo Galenas, Aecijus, Oribasijus, Celsas ir tikriausiai nė vienas arabų žolininkas, išskyrus Ibn al-Baitarą (Bostock ir Riley, 1855).

D. botrys taip pat aptinkama XVI-XVIII a. Europos žolynėliuose. Rūšis minima Matthioli (kaip botrys Dioscoridi rodyklėje) ir Tabernaemontanus (Matthioli, 1563: 479; Tabernaemontanus 1588: 46). Dodoneus (1583: 34) rekomendavo jį nuo dusulio ir aprašė gydomąjį vyną bei žolės preparatą su cukrumi. Vėliau ją minėjo Bauhin (1623: 138), taip pat Gerard (1597: 950) ir Parkinson (1640: 89), kurie ją vadino oke of Jerusalem, arba Jeruzalės ąžuolu (Morteza-Semnani, 2015).

Griežtai farmacinėse monografijose D. botrys minima Šveckenfeldo (Schweckenfeld) (1600: 242) Silezijos (dabartinė Lenkijos teritorija) materia medica knygoje, kurioje jis ją vadino uva botrys, (Traubenkraut, Lungenkraut ir Mottenkraut). Jis rekomendavo augalą naudoti krūtinės ląstos ir trachėjos skrepliams, astmai, širdies ir plaučių ligoms, skausmams po gimdymo ir kaip vabzdžių atbaidymo priemonę, ypač nuo kandžių ir tarakonų. Cartheuser (1769: 150) manė, kad D. botrys ir D. ambrosioides farmakologinis naudojimas yra panašus.

Dysphania schraderiana – Šraderio balanda

Dysphania schraderiana (Schult.) Mosyakin & Clemants (anksčiau daugiausia žinoma kaip Chenopodium foetidum Schrad., Ch. schraderianum Schult., visą pavadinimų sąrašą žr. Plants of the World Online (2021d)) – rūšis, artimai susijusi su D. botrys, bet kilusi iš Afrikos ir Arabijos pusiasalio Atrodo, kad iki XIX a. Europos literatūroje D. schraderiana neaptinkama. Šią rūšį 1808 m. nustatė Schraderis (kaip Chenopodium foetidum Schrad.). Tačiau iki 1808 m. išleistuose Europos botanikos tekstuose gali būti minimas augalas, pavadintas Chenopodium foetidum arba Ch. foetidum Lam. Tai kita rūšis, dabar žinoma priimtu Chenopodium vulvaria L. (Balanda smirduolė) pavadinimu.

D. schraderiana, nors Europos botanikams ir vaistininkams mažai žinoma, tačiau tradiciškai vartojama savo gimtajame areale. Jemene sėklos ir lapai vietoje vartojami nuo žarnyno kirmėlių, o sėklos – augliams gydyti (Hussein ir Dhabe, 2018). Etiopijoje ji vadinama yocho, o sėklos naudojamos dizenterijai, galvos skausmui ir akių ligoms gydyti (Awas ir Demissew, 2009). Tradicinėje kinų medicinoje (TKM) D. schraderiana buvo taikoma nuo švokščiančio kosulio (astmos), uždegimo, spazmų ir migrenos (Xie, 1996). Toliau ji paplito kitose Azijos dalyse (Uotila, 2013) ir Europoje, retkarčiais aptinkama laukinėje gamtoje centrinėje ir pietrytinėje žemyno dalyje. Lenkų materia medica autoriaus Sawiczewskio (1839) teigimu, rūšis buvo randama tik botanikos soduose. D. schraderiana oficialiai neaptinkama Europos herbariumose, tačiau ji galėjo būti vartojama supainiojus su D. botrys. Jei buvo pastebėtas jos skirtumas, ji tikriausiai buvo laikoma „netikra” D. botrys, turinti prastesnį, aštresnį kvapą. Tai patvirtina Czerwiakowskio (1859: 1178-1180) „Opisanie roślin”, vienintelis farmacinis dokumentas Lenkijoje, kuriame lyginamos šios dvi rūšys. Czerwiakowskis rašė, kad tai „stimuliuojanti, priešuždegiminė žolė, kuri anksčiau buvo svarbus vaistas, bet vietiniu mastu vis dar buvo vartojama kaip vaistas nuo kirminų. Toliau jis mini D. schraderiana senuoju pavadinimu Ch. foetidum Schrad. nurodydamas: „Jis yra daug aukštesnis, mažiau lipnus, lapai gilesni, o viršutiniai trilapiai, vaisiaus lapkočiai viršūnėje aštriai dantyti, jis laikomas tik pirmojo veisle. Vartojama panašiai.” Pasak (Hager, 1876: 822), D. schraderiana Europos vaistinėje taip pat buvo laikoma Ch. ambrosioides pakaitalu. 1.

Šraderio balandos panaudojimas

Pas kaimynus Lenkus, iš kur greičiausiai ir pas mus ji atkeliavo ir savo mirra pavadinimą atsinešė, svarbiausias Šraderio balandos vartojimas – palaiminimas bažnytinėse apeigose, kuris kai kuriems kaimo žmonėms vis dar turi daug svarbių reikšmių. Šis augalas vis dar dažniausiai laiminamas per Kristaus Žengimo į dangų dieną (rugpjūčio 15 d.), bet taip pat įtraukiamas į vainikus, laiminamus per Kristaus Kūčias. Be to, jis naudojamas Trijų Karalių dieną (sausio 6 d.) kaip smilkalas namams smilkyti. Džiovinti susmulkinti augalai buvo naudojami kaip papildoma bažnytinių smilkalų sudedamoji dalis.

Džiovinti mirros ūgliai taip pat naudojami medicinoje nuo gerklės skausmo smilkant ar arbatą geriant, karščiavimui mažinti, nuo vėžio ir verkiantiems „apsėstiems” vaikams gydyti.

Kitas svarbus naudojimo būdas – kandžių atbaidymas, dažniausiai naudojamas spintose, taip pat kruopų ar miltų laikymo vietose.

Įdomus mirros panaudojimas laidotuvių ritualuose. Iki XX-XXI a. sandūros mirusiųjų kūnai prieš laidotuves porą dienų buvo laikomi namuose. Markovoje mirusiojo kūnas būdavo apipilamas Kūno Krikšto mirros oktavos vainikais. Dębówe po mirusiojo galva buvo dedamos augalo šakelės arba Marijos Ėmimo į dangų dienos puokštės su mirra, iš dalies dėl kvapo, taip pat „kad Marija paimtų juos į dangų”.

Mirra taip pat buvo naudojama kaip apsauginis augalas statant naują namą. Straszydle šios rūšies šakelės buvo dedamos į keturis kampus ant pamatų. O Markovoje vietoj jų buvo naudojami Kūno Krikšto oktavos vainikai, kuriuose turėjo būti D. schaderiana.

Taip pat yra duomenų, kad ji buvo dedama virtuvėje kaip prieskonis ir patiekalų kvapo gerintojas.

Na, o man labiausiai ši paslaptingoji balanda patinka kaip arbata. Subtilaus, žemiško, dervingo skonio, šaltą žiemos vakarą ji nuramina ir įžemina, suteikdama viltį, kad saulė vėl greitai nušvis ir atgimsim kartu su gamta. Mirrą mėgstu ir smilkyti, tiek puokštelėse, tiek ir miltelių pavidalu, kaip ir mūsų susitikimo pradžioje, pas Dalią paskaitoje.

Mūsų pažintis su Šraderio balanda dar tik prasideda. Daug jos paslaptingų pamokų dar reiks išmokti, kviečiu ir jus į šią pažintį.

Šraderio balandą įsigyti galite čia

Literatūra:

1. Dysphania schraderiana (Schult.) Mosyakin & Clemants – Lenkijoje naudojamas nepastebėtas vaistinis ir ritualinis augalas. https://www.sciencedirect.com/science/article/pii/S0378874121009843
2. G.Žumbakienė, „Senieji Lietuvos gėlių darželiai“, Lietuvos liaudies buities muziejus, 2021