KAIP ATSIVĖSINTI KARŠTĄ VASAROS DIENĄ?

Karščiams nesitraukiant iš mūsų šiaurinės šalies vis dažniau girdžiu skundus, kaip sunkiai sekasi tą karštį pakelti. Sunku kai karšta dirbti, sunku mąstyti ir veikti. Dažnas griebiasi vėsintis ledais ar kitais trumpalaikį poveikį turinčiais vėsinančiais malonumais. Augalų grožis yra tame, kad jie vėsina plačiau nei virškinamasis traktas ir gali padėti organizmui subalansuoti termoreguliacinį mechanizmą.

Metų laikų laikai gali turėti daugybę poveikių organizmui. Nors tai atrodo akivaizdu, kartais ne visada suvokiame, kaip stipriai mūsų išorinė aplinka atsispindi mūsų viduje.

Šiuo metų laiku, kai vasaros karštis kaupiasi išorėje, jis gali augti ir mūsų kūnuose, jei nebus tinkamai palaikoma pusiausvyra ir kontrolė. Su karščiu susijusios problemos gali pasireikšti įvairiomis formomis – tiek fiziškai, tiek emociškai, pavyzdžiui, odos sutrikimais, bėrimais, dilgėline, nudegimais saulėje, šienlige, opalige, šilumos smūgiu, galvos skausmais, rėmeniu, rūgšties refliuksu, laisvais viduriais, prakaitavimo pertekliumi, opomis, dirglumu, pykčiu, nusivylimu ir neramiu miegu.

Tačiau būkite ramūs, žinodami, kad augalų karalystė yra čia tam, kad padėtų jūsų organizmui išlikti vėsiam, ramiam ir išlaikyti pusiausvyrą karščio metu. Šiame straipsnelyje sužinosite apie kai kurių vaistažolių vėsinančią prigimtį, kaip jas panaudoti ir kokie konkretūs augalai gali padėti jums šią vasarą išlikti vėsiems.

Kaip suprasti vėsinančius augalus?

Dauguma senovinių tradicinių medicinos sistemų augalus ir žmogų traktuoja holistiškai, kaip visumą ir priskiria gamtos savybes būklei suprasti.

Pagal daugelį vaistažolių tradicijų augalai yra šildantys, vėsinantys arba neutralūs. Šios augalų savybės atspindi labiau ne išmatuojamą temperatūrinį poveikį, o visuminį jutiminį poveikį organizmui, psichikai, mintims, emocijoms ir visam kūnui.

Skonis gali padėti nustatyti, ar augalas turės šildantį, ar vėsinantį poveikį. Saldus, kartus ir aitrus skonis gali reikšti, kad augalas veikia vėsinančiai. Nors šaltos temperatūros dalykai, gali padėti laikinai atvėsinti organizmą, pavyzdžiui, ledai ar šaltas gėrimas, vėsinančios žolelės gali turėti gilesnį ir ilgalaikį poveikį organizmui.

Vėsinančios žolelės veikia keliais būdais per tam tikrus poveikius organizmui. Tie poveikiai yra:  

  • Šaldantis
  • Sausinantis
  • Sutraukiantis

Šaldomąjį poveikį ir medžiagas turintys augalai padeda sumažinti kūno temperatūrą, nes vėsina audinius. Pavyzdžiui, Citrininė Melisa arba Kinrožė. Šaldomosios medžiagos taip pat gali turėti raminamąjį poveikį.

Prakaitavimą skatinantys ir poras atveriantys augalai padeda iš organizmo išskirti šilumą. Išsiskiriant skysčiams iš organizmo jis sausėja, todėl ir poveikis yra sausinantis. Vėsinančio diaforezinio (prakaitavimą skatinančio) augalo pavyzdys galėtų būti Pipirmėtė arba Ramunėlė. Kai kurie sutraukiamieji augalai taip pat palaiko vidinį kūno termostatą, nes padeda kraujotakai. Rožės, Kraujažolės ir Gervuogės lapai gali būti laikomi sutraukiančiomis medžiagomis. Sutraukiamieji augalai gali ištraukti vandens perteklių iš audinių ir padidinti šlapinimąsi, taip padėdami sumažinti kūno karštį.

Vėsinančių augalų naudojimo būdai

Yra daugybė būdų, kaip mėgautis vėsinančiais augalais.

Gerti arbatą – puikus būdas panaudoti augalus, kad gautumėte jų naudą. Šią vasarą galite pasigaminti didelę porciją arbatos, jei norite, pridėti saldiklių ir laikyti ją šaldytuve, kad galėtumėte mėgautis kelias dienas.

Taip pat gaivinančiai veikia vietinis vėsinančių augalų naudojimas, pavyzdžiui, vietinis purškimasis hidrolatu, tepimasis aliejais, losjonais ir kremais. Pasigaminti „pasidaryk pats” losjoną, kremą ar aliejų – puikus būdas atgaivinti odą po buvimo saulėje. Jei susidomėjote, bet nežinote kaip tai padaryti, galite pasiklausyti paskaitos „Kūno priežiūra natūraliai“, kur rasite įvairių receptų ir būdų kaip tai padaryti.

Jei ieškote ne tokio sudėtingo būdo, tokius augalus, kaip Alavijas, galima naudoti ant odos nieko neruošiant. Galite nusipirkti Alavijų (Aloe Vera) gelio arba tiesiog nuskinti gelio tiesiai nuo Alavijo lapo ir tepti juo kūną. Vėsinančiomis savybėmis pasižymintys augalai, tokie kaip Alavijas, gali puikiai padėti sumažinti odos sudirgimą, nudegimus saulėje ar sausą odą.

Apžvelkime šešių skirtingų augalų vėsinamąsias savybes ir jų panaudojimo būdus.

Vėsinančios žolelės vasarai

Mėtos

Yra daug skirtingų mėtų rūšių, kurios gali būti aštrios arba vėsinančios. Šaltmėtės ir Pipirmėtės populiariausios dėl savo vėsinančių savybių ir yra vertingas jūsų vaistinėlės priedas.

Mėtų šeimos augalai dažnai naudojami skrandžio sutrikimams, virškinimo sutrikimams, gerklės skausmui, galvos skausmui, karščiavimui ir gripo simptomams malšinti. Mėtos taip pat tradiciškai naudojamos kaip arbata protui ir nervų sistemai nuraminti. Ajurvedoje manoma, kad mėtos turi skaidrinamąjį ir plečiamąjį poveikį, kuris gali padėti sumažinti protinę įtampą [1].

Mėtos, tepamos ant odos kaip vaistažolių užpilas, aliejus, tepalas ar kremas, sukelia stimuliuojantį ir vėsinantį pojūtį dėl mentolio – vieno iš augale esančių terpenų. Dėl šios priežasties vietiškai tepama Pipirmėtė gali būti veiksminga malšinant raumenų ir sąnarių skausmą ar streso sukeltą įtampą.

Apsvarstykite galimybę pasigaminti šviežios šaltos mėtų arbatos ir gerti ją visą dieną, kad karščio metu būtų lengviau atvėsti.

Kalendra

Kalendra – tai kalendros augalo sėklos, kurios ajurvedoje paprastai naudojamos su karščiu susijusioms organizmo problemoms gydyti. Ji veikia virškinimo, šlapimo ir kvėpavimo sistemas, taip pat kraują ir kraujo plazmą [1].

Kalendra yra kartaus skonio ir vėsinanti. Kalendros sėklos ir švieži lapai paprastai vartojami medicinoje ir gali padėti pagerinti virškinimą bei žarnyno absorbciją. Kalendra tradiciškai dažnai derinama su kmynais ir pankoliais, tiek kaip arbata, tiek gaminant maistą.

Teigiama, kad šviežios kalendrų sultys, vartojamos į vidų, yra puiki priemonė nuo alergijos, uždegimų, šlapimo takų infekcijų, gerklės skausmo ir su oda susijusių problemų. Bėrimams, odos niežuliui ar nudegimams gydyti galite šviežius lapus sumalti į pastą ir tepti ją tiesiai ant odos, kad ji atvėstų ir nuramintų. Paprasčiausias būdas mėgautis kalendromis – šviežiais lapeliais gardinti patiekalus. Į patiekalus taip pat galite dėti kalendros miltelių arba nesmulkintų sėklų.

Kalendrų hidrolatas yra dar viena nuostabi priemonė tiek odai, tiek gėrimui bei patiekalams gardinti.

Rožė

Šią vasarą rožės buvo viena iš mano mėgstamiausių vėsinančių žolelių. Tai toks įvairus augalas. Rožių žiedlapiai puikiai tinka naudoti vietiškai, kai jie paruošiami kaip serumas, aliejus, losjonas ar kremas. Rožės turi raminamąjį poveikį odai ir gali padėti sumažinti paraudimus, bėrimus ar kitus sudirgimus. Taip pat žinoma, kad ji veiksmingai lengvina su artritu ir sąnarių uždegimu susijusius simptomus [3].

Vietiniam naudojimui galite įsigyti rožių eterinio aliejaus arba galite pasigaminti savo aliejinį užpilą, atskiesti rožių eterinį aliejų baziniame aliejuje. Tam tinka saulėgrąžų, simondsijų, kokosų ar vynuogių sėklų aliejai, nes jie neturi ryškaus kvapo. Taip pat galite nusipirkti rožių hidrolato arba pasigaminti savo ir karštomis dienomis gausiai purkšti ant odos, kad išliktumėte vėsūs ir gaivūs. Laikykite jį šaldytuve, kad būtų dar vėsiau!

Erškėtrožių vaisiai, erškėtuogės, yra rūgštaus ir sutraukiančio skonio, bet taip pat laikomi vėsinančiais ir džiovinančiais. Teigiama, kad juose gausu vitamino C ir antioksidantų. Rožių žiedlapiai ir pumpurai tradiciškai vartojami kaip arbata virškinamojo trakto problemoms, tokioms kaip viduriavimas, dizenterija, kolitas, vidurių užkietėjimas ir uždegiminės būklės, gydyti [3]. Rožės turi mistinę savybę gydyti su širdimi susijusius reikalus, jos taip pat istoriškai nurodomos esant kūno silpnumui, peršalimo ir gripo simptomams bei reguliuojant menstruacijas [3].

Kinrožė

Kinrožė pasižymi sutraukiančiomis, saldžiomis ir vėsinančiomis savybėmis, todėl tai puikus augalas, padedantis atvėsti per vasaros karščius. Tradiciškai daugelyje kultūrų Kinrožės žiedai naudojami kaip smilkalai ir arbata gydymo tikslais. Šiandien Kinrožės arbata yra populiari dėl galimybės mažinti kraujospūdį. Nors mėgavimasis jų arbata gali būti skanus ir sveikas būdas padėti sumažinti kraujospūdį, prieš reguliariai vartodami vaistažoles visada pasitarkite su gydytoju.

Istoriškai Kinrožė viso pasaulio kultūrose taip pat buvo vartojama kaip emmenagogas, t. y. kaip menstruacijas sukelianti priemonė, taip pat menstruacijų spazmams malšinti. Taip pat teigiama, kad dėl savo šaldomųjų savybių ji veiksmingai gydo ir stabdo opas [2].

Saldus, gėlių aromatas, kurį skleidžia Kinrožių žiedai, yra puikus smilkalas, galintis padėti išvalyti įtemptą protą. Kadangi Kinrožės pasižymi antioksidacinėmis savybėmis, jų eterinis aliejus plačiai naudojamas vietiškai, siekiant palaikyti sveiką odą ir plaukus.

Santalmedis

Ajurvedoje Santalmedis laikomas kartaus, saldaus ir sutraukiančio skonio [1]. Dėl šių savybių sakoma, kad jis turi raminantį, vėsinantį ir žadinantį poveikį kūnui ir protui.

Tūkstančius metų Santalmedis buvo naudojamas medicinoje, siekiant padėti nuo uždegimų ir su karščiu susijusių organizmo problemų. Jis gali padėti malšinti galvos skausmą, stresą, pykčio ir nusivylimo emocijas bei nemigą. Jis veikia nervų sistemą, o naudojamas kaip eterinis aliejus ar smilkalai gali atpalaiduoti protą esant nerimui, įtampai ar stresui.

Nors sandalmedžio eterinis aliejus yra brangus, tačiau dėl savo vėsinančio ir raminančio poveikio jį galima įlašinti į aliejų (pvz., vynuogių sėklų) ir naudoti nuo uždegimų, aknės, bėrimų, sausumo, sudirgimo, psoriazės ir kitų odos ligų.

Ajurvedos medicinoje Santalmedžio aliejus taip pat dažnai naudojamas marmos terapijoje – tradiciniame ajurvediniame masažo metode – ir tepamas ant įvairių energetinių kūno taškų, kad suteiktų vėsinantį poveikį. Pavyzdžiui, jei turite su karščiu susijusių virškinamojo trakto problemų, ajurvedoje pažymima, kad tam tikrais atvejais gali būti naudinga prieš miegą į bambą įlašinti šiek tiek atskiesto Santalmedžio aliejaus.

Vieta už bambos, grahani arba plonojoje žarnoje, vadinama pagrindine „pitta došos” vieta, kuri yra šilumos ir transformacijos vieta. Teigiama, kad vėsinančio aliejaus užlašinimas ant šio nervinio rezginio padeda išvalyti šilumos perteklių iš grahani. Santalmedžio aliejus taip pat gali būti naudojamas ant bet kurio kūno marmos taško, kad sumažintų įtampą ir stresą.

Kadangi kai kuriuose regionuose Santalmedis kovoja dėl savo išlikimo, įsitikinkite, kad Santalmedžio šaltinis yra tvarus ir tausojantis, t. y. įsitikinkite, kad jis nėra iš laukinių medžių, surinktų Indijoje. Plantacijose auginamas Santalmedis yra saugus ir jį svarbu remti, nes taip užtikrinamas nuolatinis šios rūšies augimas ir informuotumas apie ją.

Vaistinė Melisa

Melisa (Melissa Officinalis)

Vaistinė Melisa yra dinamiškas augalas, pasižymintis nuostabiu citrusinių vaisių aromatu. Ji priklauso mėtų šeimai ir dažnai vartojama virškinimo problemoms, tokioms kaip pilvo skausmas, pykinimas, virškinimo sutrikimai, dujų ir pilvo pūtimas, malšinti. Melisa pasižymi vėsinamuoju, priešuždegiminiu, spazmolitiniu, antivirusiniu, antidepresiniu poveikiu, veikia kvėpavimo, nervų ir virškinimo sistemas, o vartojant vietiškai, padeda gydyti odos ligas.

Tradiciškai melisos vaistažolių kompresas dedamas tiesiai ant odos sergant tokiomis ligomis kaip opaligė ir juostinė pūslelinė. Praskiestas melisų eterinis aliejus paprastai naudojamas dantų skausmui malšinti, o arbata ar tinktūra tradiciškai vartojama nuo migrenos, streso, įtampos, skausmo malšinimo ir menstruacijų spazmų.

Kiti vėsinantys augalai

Vėsinamąjį poveikį turinčių vaistažolių sąrašas yra kur kas ilgesnis nei čia paminėta. Levandos, Ramunėlės, Citrinžolės, Gudobelės, Šeivamedis, Kardamonas, Katžolė ir Pasiflora – tai dar keli vėsinančių augalų pavyzdžiai, kuriuos būtų puiku turėti po ranka.

Galiausiai, nepamirškite visų nuostabių uogų, kurias galite gauti savo regione. Šviežios uogos yra skanus skanėstas ir apskritai pasižymi vėsinančiu ir organizmą valančiu poveikiu.

Vėsinančio vasaros gėrimo receptas

Šią vasarą karštą dieną mėgaukitės šia žolelių šalta arbata. Šis paprastas receptas užtikrins, kad saulėtą popietę jaustumėtės žvalūs!

Sudedamosios dalys:

1/2 valgomojo šaukšto šviežių arba džiovintų Melisos lapų arba 60 ml hidrolato

1/2 valgomojo šaukšto Rožių žiedlapių (arba erškėtuogių žiedlapių)

1/2 valgomojo šaukšto Kinrožės

½ valgomojo šaukšto Levandų

6 puodeliai vandens

¼ puodelio medaus (arba Stevijos, Šeivamedžio uogų sirupo ar bet kokio kito saldiklio)

Šviežios citrinos arba laimo skiltelė ar dvi

Nedvejodami pridėkite bet kokių kitų žolelių, kurios, jūsų manymu, būtų skanu įtraukti.

Gaminame:

  • Į puodą supilkite 6 puodelius vandens ir užvirinkite, tada išjunkite viryklę ir nukelkite puodą nuo ugnies.
  • Į karštą vandenį suberkite žolelių mišinį iš Kinrožės, Melisų, Levandų ir Rožių (kitos žolelės neprivalomos) ir uždenkite. Palikite 15-20 minučių pritraukti, tada augalinę medžiagą perkoškite.
  • Įmaišykite medų arba kitą pasirinktą saldiklį.
  • Paragaukite arbatos ir pažiūrėkite, ar nereikia įpilti daugiau vandens arba saldiklio.
  • Įdėkite skiltelę citrinos arba laimo, jei norite, šiek tiek dekoratyvinių šviežių levandų.
  • Patiekite atšaldytą su daug ledo ir mėgaukitės! Šaltą arbatą laikykite šaldytuve ir suvartokite per dvi ar tris dienas.

Straipsnį parengė:

Sigita Vaičiutė

Su augalais ir gamta gyvenu labai artimame ryšyje nuo pat vaikystės, tačiau augalų pažinime jaučiuosi kaip pirmokė ir dabar. Augalus studijuoju, kuriu ir gaminu įvairiausius eleksyrus jau ne vienerius metus. Mano tikslas yra duoti jums platesnį supratimą, kuris leistų pažinti augalus ir prisitaikyti juos sau asmeniškai kiekvienoje situacijoje paprastai. Mano svajonė yra žmonės gyvenantys ryšyje susavimi ir gama, kad galėtumėm naudoti gamtos turtus ir išmintį tikslingiau, atsakingiau ir efektyviau.Esu baigusi evoliucinės žolininkystės kursus JAV, „Evolutionary school of herbalism“ bei daugelį kitų mokymų.


Bibliografija:

  1. Lad, V. & Frawley D. (1986). The Yoga of Herbs: An Ayurvedic Guide to Herbal Medicine.
  2. V.M. Jadhav, R.M. Thorat , V.J. Kadam & N. S. Sathe. (2009). Traditional medicinal uses of Hibiscus rosa-Sinensis.
  3. Wood, M. (2004). The Practice of Traditional Western Herbalism.

*Visi straipsnyje pateikti teiginiai yra skirti tik švietimo tikslais. Šis straipsnis neskirtas jokiai ligai diagnozuoti, gydyti ar užkirsti jai kelią. Šis straipsnis neturėtų būti laikomas medicininiu patarimu. Prieš naudodamiesi šia informacija sveikatos tikslais, pasikonsultuokite su gydytoju.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *