Saulė – tai mūsų gyvybės šaltinis. Be jos nevyktų fotosintezė, nebūtų šviesos, šilumos, sezonų, dienos ir nakties ciklų. Mūsų kūnas ir psichika – subtiliai suderinti su saulės ritmu. Tačiau šiuolaikinis žmogus vis dažniau suvokia saulę ne kaip draugą, o kaip grėsmę: ji degina, sausina odą, kelia vėžio pavojų. Kaip atsitiko, kad tas pats šaltinis, kuris tūkstantmečiais maitino gyvybę, dabar dažnai vadinamas pavojingu?
Šiame straipsnyje pažvelkime giliau – kas pasikeitė? Ar tik saulė, ar ir mes patys?
Senovės žmonės ir saulė: pagarba ir prisitaikymas
Istorija mus moko, jei tik norime mokytis. Per tūkstančius metų skirtingose klimato zonose gyvenantys žmonės prisitaikė genetiškai – šviesaus gymio žmonės gyvena šiaurėje, kur mažiau saulės, o tamsesnio – ten, kur jos daug. Tai natūrali apsauga nuo UV spindulių.
Visais laikais žmonės daugiau laiko praleisdavo lauke, tad oda palaipsniui prisitaikydavo prie sezoninio saulės pokyčio – tai tarsi natūrali adaptacija, kurios šiandien dažnai neturime.
Tūkstančius metų žmonės gyveno ritmingai, pagal gamtą. Jie stebėjo saulės judėjimą, garbino ją kaip dievybę – Egipte, inkų, baltų ir daugelyje kitų kultūrų. Tačiau svarbiausia – jie žinojo, kaip su ja gyventi harmonijoje:
- Dienos darbus dirbo anksti ryte arba vakare – vengė vidurdienio kaitros.
- Rinkosi drabužius, dengiančius kūną – laisvus, šviesius, kvėpuojančius iš gamtinių medžiagų.
- Praleisdavo daugiau laiko lauke, nei patalpose. To pasekoje …
- Oda buvo pripratusi prie saulės palaipsniui – per sezonus, be staigių pokyčių.
Tuomet nebuvo SPF kremų, bet ir nebuvo būtinybės nuo saulės slėptis, nes visas gyvenimo būdas buvo natūraliai apsaugantis.
Šiuolaikinis žmogus: nutolimas nuo gamtos ritmų
Esame atitolę nuo gamtos toliau nei bet kada anksčiau. Pametėme natūralų bioritmą. Kai gamta ilsisi žiemą, mes dirbame intensyviausiai. Kai gamta „dirba”, auga – mes važiuojame ilsėtis. Kai saulė leidžiasi ir gamta rimsta vakare, mes sulindę į technologijas stimuliuojame save ir neleidžiame sau nurimti.
Vietoje to, kad palaipsniui pripratintume kūną prie saulės – iškart važiuojame į pliažą, gulamės degintis. Be pasiruošimo, be saiko, be klausymo savo kūno. Tai nėra natūralus santykis – tai kovos laukas.
Šiandien saulė mus dažnai „užklumpa“ netikėtai:
- Mes didžiąją metų dalį praleidžiame patalpose.
- Mūsų oda retai mato saulę, o tada, staiga išėjus į kaitrą – greitai nudega.
- Buvimas lauke tapo planine veikla: pagal planą važiuojame „degintis“, o ne būname saulėje ištisus metus, kai tik ji šviečia.
Be to, mūsų mityba, stresas, tarša, nuolatinis trūkumas judėjimo ir miego silpnina odą ir organizmo atsparumą. Taigi, net natūralus saulės poveikis tampa iššūkiu.
Ką darome ne taip?
1. Pažeidžiame odos apsauginį sluoksnį
Oda turi natūralų riebalų sluoksnį – tai pirmoji apsauga nuo saulės. Tačiau kasdienis prausimasis su stipriais muilais, šampūnais, antibakterinėmis priemonėmis nuplauna šią apsaugą, palikdamas odą pažeidžiamą. Nusprausus muilu, odai atstatyti natūralią apsaugą užtrunka tris dienas. Per jas, jūsų organizmas yra pažeidus labiau. O jei dar prausikliuose yra ir kitų cheminių medžiagų, kurios ne tik paviršutinį sluoksnį pažeidžia, bet per odos kapiliarus patenka į kraujotaką, tuomet pažaida yra ilgesnė ir stipresnė. Mūsų imunitetas dirba viršvalandžius nuolat valydamas kūną nuo svetimkūnių ir teršalų.
Netgi geriausias SPF kremas negali atkurti to, ką natūraliai suteikia organizmas.
2. Neprisitaikome – veržiamės
Vietoje to, kad palaipsniui pripratintume kūną prie saulės nuo pat pavasario, kasdien būdami joje – iškart važiuojame į pliažą, ir gulamės degintis. Be pasiruošimo, be saiko, be klausymo savo kūno. Tai nėra natūralus santykis – tai kovos laukas.
3. Ne klausomės, o kovojame
Mes dažnai „ginamės nuo saulės“, bet ar tikrai suprantame, ką tai reiškia? Tikroji apsauga prasideda ne nuo kremo, o nuo harmoningo gyvenimo būdo: judėjimo, švarios mitybos, vidinio ritmo atstatymo. Į ką veda kova su gyvybės šaltiniu? Pamąstę atsakykite patys sau.
Kaip susigrąžinti ryšį su saule?
- Grįžkime prie ritmo. Kelkis su saule, eik miegoti su tamsa. Būk ryte lauke – rytinė saulė švelni, bet galingai nuteikia visai dienai.
- Saugokime odą natūraliai. Nenaudok per stiprių prausimosi priemonių, leisk odai kartais būti be nieko – riebalai, išsiskiriantys natūraliai, yra geriausias filtras.
- Pasitikėk savo kūnu. Pratink jį prie saulės po truputį. Išmok pajausti, kada laikas pasitraukti į pavėsį – tai intuicija, kurią praradome, bet galime atgauti.
- Rinkis natūralias priemones ir tekstilę. Drabužiai iš lino ar medvilnės, aliejai vietoje cheminių kremų – tai ne mada, tai apsauga.
Saulė nesikeitė – keitėmės mes
Saulė šviečia taip pat, kaip ir prieš tūkstančius metų. Ji nekalta dėl mūsų odos ligų, nuovargio ar išsausėjimo. Tai mūsų nutolimas nuo natūralaus gyvenimo būdo, pernelyg intensyvi higiena, nejudrumas, stresas ir nenoras klausytis savo kūno padarė mus silpnesnius.
Atkurkime ryšį su saulės šviesa – ne kovodami, o bendradarbiaudami su ja. Tada ji vėl taps tuo, kuo visada buvo – gyvybės, energijos ir vidinės stiprybės šaltiniu.
Gamtos pagalba: augalai, kurie saugo, maitina ir ramina odą
Gamta visada davė atsakymus – ir odos priežiūrai, ir apsaugai nuo saulės poveikio. Mūsų protėviai žinojo, kada kokį augalą naudoti, kaip iš jo pasigaminti priemonę kūnui ar veidui. Štai keli ypač naudingi augalai:
1. Šaltalankis (Hippophae rhamnoides)
- Kuo naudingas: turtingas antioksidantais, beta-karotinu, vitaminais A, C, E. Padeda odai greičiau atsigauti po saulės, stiprina jos atsparumą.
- Naudojimas: šaltalankių aliejus gali būti naudojamas po saulės kaip regeneruojanti priemonė.
Receptas:
Po saulės atstatantis aliejus:
- 1 šaukštas šaltalankių aliejaus
- 2 šaukštai simondsijų arba migdolų aliejaus
Tepkite ant švarios odos vakare, po buvimo saulėje.
2. Medetka (Calendula officinalis)
- Kuo naudinga: mažina uždegimus, ramina odą, skatina žaizdelių gijimą, tinkama po nudegimų.
- Naudojimas: iš medetkų galima pasigaminti aliejų, užpilą, kremą.
Receptas:
Medetkų užpilas veidui arba kūnui po saulės:
- 1 valg. šaukštas džiovintų medetkų
- 200 ml verdančio vandens
Užplikyti, palaikyti 20 min., perkošti. Galima naudoti kaip kompresą, odos apiplovimą ar toniką.
3. Levanda (Lavandula angustifolia)
- Kuo naudinga: turi antibakterinių, raminančių savybių, padeda nuo lengvų saulės nudegimų, streso ir nemigos.
- Naudojimas: levandų hidrolatas puikiai tinka kaip odos dulksna, o eterinis aliejus – sumaišytas su baziniu – po saulės.
Receptas:
Raminantis purškiklis po saulės:
- 50 ml levandų hidrolato
- 10 lašų levandų eterinio aliejaus
- 1 arbat. šaukštelis glicerino (nebūtina)
Naudoti kaip veido ir kūno dulksną – atgaivina ir ramina.
4. Alavijas (Aloe vera)
- Kuo naudingas: vėsina, drėkina, gydo. Tiesioginis pagalbininkas po nudegimų, įbrėžimų ar odos sudirginimo.
- Naudojimas: galima naudoti šviežią gelį tiesiai nuo augalo arba natūralų, be priedų esantį gelį iš parduotuvės.
Receptas:
Lengvas gelis po saulės:
- 2 valg. šaukštai alavijo gelio
- 1 arbat. šaukštelis šaltalankių aliejaus
- 3 lašai levandų arba mėtų eterinio aliejaus
Sumaišyti ir laikyti šaldytuve. Tepkite po saulės ar nudegimo.
5. Agurkai, avižos ir medus – virtuvės pagalbininkai
Kai neturite žolelių ar aliejų, galima naudoti ir tai, ką turite po ranka.
Greita raminanti kaukė:
- 1 valg. šaukštas avižų miltų
- 1 arbat. šaukštelis medaus
- Šviežiai tarkuoto agurko tyrė
Užtepti 10–15 min. ant odos, nuplauti vėsiu vandeniu – puikus būdas nuraminti sudirgusią odą.
Pabaigai: gamta žino, ką daro
Žmogus – gamtos dalis. Saulė, augalai, oda – viskas tarpusavyje susiję. Kai gyvename pagal natūralius ritmus, kai nenaikiname savo odos natūralių apsaugų, kai pasitikime paprastais augalais ir savo kūnu – Saulė tampa drauge, o ne priešu.
Grįžkime prie švelnumo, paprastumo, sąmoningumo. Saulė ne baudžia – ji kviečia prisiminti, kas esame.