Astragalus glycyphyllos ir Astragalus membranaceus: vietinės kulkšnės galia ir jos rytietiška giminaitė

Augalų kulkšnių palyginimas: tradicijos, poveikis ir fitocheminė sudėtis

Astragalus glycyphyllos (Saldžialapė kulkšnė) ir Astragalus membranaceus (Plėvėtoji kulkšnė) – du skirtinguose žemynuose augantys, tačiau giminingi augalai, priklausantys vienai botaninei genčiai. Pastaraisiais metais Plėvėtoji Kulkšnė tapo plačiai žinoma kaip imunitetą stiprinantis augalas, naudojamas Tradicinėje Kinų Medicinoje (TKM). Tuo tarpu Saldžialapė Kulkšnė vis dar lieka mažiau pastebima, nors jos potencialas tradicinėje medicinoje, Lietuvos augimo zonoje ir švelniame poveikyje nusipelno dėmesio. Ar jos gali būti vartojamos pakaitomis? O galbūt jos papildo viena kitą?

Astragalus glycyphyllos nuotrauka iš: https://archive.org/details/Astragalus-glycyphyllos-PHAIDRA_o_268677

Jau eilę metų studijuojant augalus, ne tik kaip tablečių pakaitalus, bet kaip asmenybes, mokytojus ir mūsų gyvybės palaikytojus suprantu, kad mūsų žmogiški protai dažnai nori viską supaprastinti. Tai natūralu. Mąstymas reikalauja daug energijos, o vis greitėjančioje visuomenėje šiam procesui ne tik energijos pritrūksta, tačiau ir laiko nelieka. Todėl dažnai tenka stabtelti ties augalų mylėtojų parašytomis publikacijomis ir pamąstyti, kas jose ne taip ir paieškoti argumentų sau, kad atsakyti į šį klausimą. Tačiau tai toli gražu nereiškia, jog ir mano smegenys netaupo energijos J

Šį kartą sutikusi Saldžialapę kulkšnę (Astragalus glycyphyllos) ant Vieškūnų piliakalnio ar kitaip Šuneliškių kalno, paskatinta klausimo ar nėra straipsnio apie ją, ėmiausi gilesnio jos pažinimo. Kadangi jau kurį laiką šiek tiek pažinusi esu Plėvėtąją Kulkšnę (Astragalus membranaceus) ir jos pagalba dukrai sergant laimo liga buvo svarbi pabandžiau suprasti ar šios dvi pusseserės yra panašios.

Augalai priklausantys toms pačioms šeimoms, dažnai būna panašūs ir galimai naudotini pakaitomis, tačiau dažnai taip ir nebūna. Mano supratimu, šis atvejis yra būtent toks. Kodėl? Pažvelkime giliau į šias abi Kulkšnes ir pabandykime susigaudyti.

Tačiau prieš pradedant, pažvelkime į Kulkšnę bendrai. Astragalus yra didelė gentis, turinti apie 2000 rūšių. Europoje yra apie 133 rūšys, o Šiaurės Amerikoje – 368 rūšys. Daugelis rūšių yra nuodingos ir turi toksinų, tačiau keletas yra naudojamos medicinoje, laikomos saugiomis.

Pavadinimas Astragalus kildinamas iš senovės graikų astragalos (ἀστράγαλος) – tai reiškia „kulno arba čiurnos kaulas“, tikriausiai iš čia ir Lietuviškas pavadinimas Kulkšnė.

Istorija: Kulkšnė šimtmečius naudojamas Tradicinėje Kinų medicinoje (TKM) įvairiais būdais, pavyzdžiui, silpnoms ar nepakankamoms būklėms gydyti, kurios vadinamos „Qi trūkumas„. Ji taip pat paminėta “Dieviškojo vyriškio klasikinėje Materia Medica“, kuri buvo parašyta pirmajame mūsų eros amžiuje. Dar toliau, 5000 metų atgal „Dangiškajam ūkininkui“ Šennongui priskiriamas mokymas apie Kulkšnę ir jos panaudojimą TKM, kur jis įvardijamas kaip aukščiausios klasės vaistažolė, paplitusi TKM.

Yra dokumentas, kuriame rašoma, kad Čingischanas davė Kulkšnės arbatos (Membranes var. mongholicus) savo kareiviams, kad jie būtų drąsūs ir ištvermingi mūšyje.

Dar viena rūšis minima senesniuose tekstuose, pavyzdžiui, Maude Grieve’s, A Modern Herbal, kuriame kalbama apie A. gummifer rūšį, kurią žolininkai naudoja,kaip gumą, vadinamą Tragakanto guma. Paprastai ji buvo naudojama daugiau išoriniam, o ne vidiniam naudojimui, dėl jos netirpumo.

Saldžialapė kulkšnė (Astragalus glycyphyllos)

Geografinis paplitimas

Tai europinė rūšis, plačiai paplitusi , Vakarų, Vidurio ir Rytų Europoje, taip pat Lietuvoje. Rasti galima ir Rusijos europinėje dalyje, Kaukaze ir net Vakarų Sibire.  Auga pamiškėse, krūmynuose, pievose, pakelėse, dažnai smėlio karjeruose.

Istorinis naudojimas tradicinėje medicinoje

  • Naudota liaudies medicinoje kaip tonizuojanti, arterinį kraujo spaudimą mažinanti, švelniai šlapimą varanti ir uždegimus mažinanti priemonė. Sustiprinanti širdies veiklą, išplečia širdies, inkstų kraujagysles.
  • Kai kuriose tradicijose naudotas kaip diuretikas, lengvas karščiavimą mažinantis ir peršalimo simptomus palengvinantis augalas.
  • Išoriškai kulkšnių užpilu buvo skalaujama burna, kai gydoma parodontozė, angina, stomatitai, sunkiai gyjančios žaizdos.

Poveikiai

  • Švelnus diuretikas, prakaitavimą skatinantis augalas.
  • Lengvas nervų sistemos raminamasis.
  • Gali būti naudojama peršalimo metu, ypač kai yra karščiavimas ir prakaitavimas.
  • Tradiciškai priskiriamas atstatomiesiems, tačiau yra daug silpnesnė nei A. membranaceus.

Skonis ir energetika

  • Skonis: saldokas, žolinis.
  • Veikimas: vėsinantis, drėkinantis.
  • Dominuojanti humoralinė įtaka: mažina karštį, ramina sudirgusius audinius.

Sudėtinės dalys

  • Flavonoidai
  • Saponinai (nors jų mažiau nei Azijos astragale)
  • Taninai
  • Angliavandeniai, gleivės

Poveikis audiniams

  • Ramina ir drėkina uždegiminius, karščiuojančius audinius.
  • Naudinga esant šlapimo takų uždegimui, karščiavimui, nerviniam pervargimui.

Planetos atitikmuo, elementas, alcheminis principas

  • Valdanti planeta: Venera (švelnumas, ramybė, drėgmė)
  • Elementas: Vanduo/Žemė (minkština, harmonizuoja)
  • Alcheminis principas: Druska (struktūra, forma, materija)

Ieškant mokslinių tyrimų ir informacijos apie Saldžialapę kulkšnę galima susidaryti įspūdį, jog iki šiol jai tiesiog buvo skirta mažiau dėmesio ir jos naudojimas mūsų tradicijoje mažiau užfiksuotas. Taip yra greičiausiai dėl to, kad ta mūsų tradicija daugiausia buvo žodinė, o ne rašytinė. Tačiau ar galima laikyti, kad mūsų Kulkšnė yra „prastesnė“ nei gerai išstudijuota ir Kinų gyduolių išgarsinta Plėvėtoji? Pasvarstykime ir palyginkime.

Plėvėtoji Kulkšnė (Astragalus membranaceus)

Geografinis paplitimas

Šis augalas kilęs iš Azijos, ypač Kinijos šiaurės rytų, Mongolijos ir Korėjos. Jis auga sausuose šlaituose, pievose, stepėse, kalnų šlaituose.

Istorinis naudojimas tradicinėje medicinoje

  • Tradicinė kinų medicina (TKM) jį vadina „Huang Qi“ (黄芪) – „geltonoji energija“.
  • Naudotas daugiau nei 2000 metų imuniteto stiprinimui, gyvybinės energijos „Qi“ stiprinimui, prakaitavimo mažinimui, žaizdų gydymui.
  • Kinijoje dažnai derinamas su Ženšeniu arba Eleuterokoku.

Poveikiai

  • Adaptogenas, imunostimuliatorius.
  • Padeda organizmui prisitaikyti prie streso.
  • Gerina kraujotaką, širdies darbą, tonizuoja inkstus.
  • Ilgalaikis vartojimas stiprina gyvybinę energiją, mažina nuovargį.
  • Antidiabetinis, priešuždegiminis, hepatoprotekcinis.

Skonis ir energetika

  • Skonis: saldus, šiek tiek aitraus prieskonio.
  • Veikimas: šildantis, sausinantis.
  • Dominuojanti humoralinė įtaka: skatina kraujo ir Qi cirkuliaciją, tonizuoja į sausumą linkusį kūną.

Sudėtinės dalys

  • Polisacharidai (astragalanas I, II)
  • Saponinai (astragalozidai)
  • Flavonoidai
  • Amino rūgštys, mikroelementai

Poveikis audiniams

  • Tonizuojantis sausus audinius, stiprina jungiamąjį audinį ir limfą.
  • Tinkamas sergant išsekimu, sumažėjusia imuniteto funkcija, uždegimais, opomis.

Planetos atitikmuo, elementas, alcheminis principas

  • Valdanti planeta: Venera (šiluma, saldumas, drėgmė)
  • Elementas: Žemė (maitina, atstato, tonizuoja)
  • Alcheminis principas: Gyvsidabris (mutabilumas, gyvybinė jėga, Žemė remianti Orą)

Panašumas skirtingume

SavybėAstragalus membranaceusAstragalus glycyphyllos
PaplitimasKinija, Mongolija, KorėjaEuropa, Lietuva
Naudojimo istorijaTKM, daugiau nei 2000 m.Liaudies medicina, lokaliai
Naudojama dalisŠaknisAntžeminė dalis
VeikimasImunomoduliatorius, adaptogenasRaminantis, diuretinis
SkonisSaldus, šiek tiek aitrusSaldžiai žolinis
Dalis vartojamaŠaknisAntžeminė dalis
EnergetikaŠildanti, sausinantiVėsinanti, drėkinanti
Sudėtinės dalysSaponinai (daug), polisacharidai, flavonoidaiFlavonoidai, taninai, gleivės

Matome, jog šie du augalai tikrai turi skirtumų, tačiau turi ir panašumų. Klausimai, kuriuos norisi kelti galvojant apie šias dvi Kulkšnes yra šie: ar naudojant Saldžialapės šaknis jų veikimas būtų panašus į Plėvėtosios? O jei naudoti Plėvėtosios antžeminę dalį, jos veikimas būtų panašus į Saldžialapę?

Į šiuos klausimus dalinai atsako visiškai naujas jungtinis mokslininkų tyrimas (1) apie Saldžialapės kulkšnės įvairių dalių maistingumo, cheminį, antioksidacinį ir antibakterinį patikrinimą.

Kas rodo panašumą?

1. Giminystė ir bendri metabolitai

  • Abi rūšys priklauso Astragalus genčiai ir turi:
    • Triterpeninius saponinus
    • Flavonoidus
    • Polisacharidus
      → Tai rodo bendrą cheminį profilį, leidžiantį tikėtis panašaus biologinio veikimo krypties (pvz., imuniteto palaikymas, antioksidacinė apsauga, adaptogeninis pobūdis).

2. Istoriniai duomenys apie glycyphyllos naudojimą

  • Rusų ir Europos liaudies medicinoje A. glycyphyllos naudotas tonizuojančiai, „nuo išsekimo“, šlapimą varančiai, kartais – po gimdymo ir psichologiniam stabilumui.
  • Tai iš dalies persidengia su membranaceus naudojimo logika TKM sistemoje.

3. Fenoliniai junginiai ir antioksidacinis aktyvumas

  • Glycyphyllos daigai turi stiprų antioksidacinį aktyvumą, kuris rodo galimą sisteminį apsauginį poveikį (pvz., nuo uždegimo, ląstelinio streso).

Kas skiria?

1. Saponinų profilių skirtumai

  • A. membranaceus turi gerai ištyrinėtus astragalosidus I–IV, kurie:
    • tiesiogiai veikia T-ląsteles,
    • stiprina kaulų čiulpų veiklą (leukocytogenic),
    • rodo aiškius imunostimuliuojančius poveikius.
  • A. glycyphyllos saponinai nėra taip išsamiai klasifikuoti, jų poveikis dar nėra aiškiai koreliuojamas su imunitetu.

2. Polisacharidų biocheminiai skirtumai

  • Membranaceus polisacharidai turi aiškias struktūras (MAPS‑I, II ir t. t.), kurios veikia per makrofagų ir limfocitų aktyvavimą.
  • Glycyphyllos polisacharidai yra bendrai nustatyti kaip angliavandeniai, bet jų imunomoduliacinis aktyvumas dar nėra įrodytas.

3. Tradicinis kontekstas

  • Membranaceus tūkstančius metų buvo naudotas kaip adaptogenas, Qi tonikas, „imuninės energijos“ šaltinis.
  • Glycyphyllos – labiau vietinis, simptominis žolinis vaistas, be gilios „gyvybinės tonifikacijos“ tradicijos.

Išvada:

Taip, galima manyti, kad Astragalus glycyphyllos šaknų ekstraktai gali turėti panašų veikimą kryptimi – tonizuojantį, apsauginį, lengvai imunomoduliacinį.
Tačiau jie greičiausiai yra švelnesnio, mažiau specifinio poveikio, kol nėra daugiau tyrimų apie jų saponinų ir polisacharidų tikslią struktūrą bei biologinį aktyvumą.

Ką tai reiškia praktiškai?

  • Glycyphyllos gali būti naudojamas kaip švelnesnė, lokali alternatyva, ypač jei norima lengvo tonizuojančio poveikio be stipraus stimuliavimo.
  • Ji gali papildyti, bet ne visiškai pakeisti membranaceus, ypač kai siekiama gilaus imuniteto stiprinimo arba naudojimo onkologinėje/imunoterapinėje terpėje.
  • Naudojant skirtingas augalo dalis, gaunamas skirtingas poveikis bei stiprumas.

Taigi peršasi išvada, kad turime savo šalyje plačiai paplitusį augalą, kuris gali būti labai naudingas mūsų sveikatos balansui atstatyti. Ar mokslinių tyrimų trūkumas padaro jį mažiau naudingą? Manau tikrai ne J Kaip ir daugelis dalykų šiais laikais yra reklamos ir marketingo nuopelnas, taip ir Plėvėtoji Kulkšnė už savo šlovę dalinai turėtų būti dėkinga būtent reklamai. Kita vertus tam tikri augalai tampa populiarūs ne šiaip. Mūsų kolektyvinė sąmonė jausdama disbalansą pasinaudodama mums įprastais ir suprantamais informacijos šaltiniais padeda mums suprasti kokių augalų reikia susibalansavimui. Tačiau, tai atveda prie kito disbalanso, kurį iššaukia baimės: vartojimo tik dėl to, kad populiaru. Daug geresnis būdas yra išeiti į gamtą ir leisti gamtai pačiai parodyti ko šiuo metu reikia tavo kūnui individualiai. Nebijok ragauti ir jausti. Gamta daug išmintingesnė nei reklama. Pasitikėk ja.

Šatiniai:

  1. https://www.mdpi.com/2304-8158/14/2/250
  2. https://www.sciencedirect.com/science/article/abs/pii/S037887412033405X?via%3Dihub
  3. Holmes, Peter. The Energetics of Western Herbs: Treatment Strategies Integrating Western and Oriental Herbal Medicine. Snow Lotus Press, 2006.PP287
  4. Hoffman, David. Medical Herbalism: The Science and Practice of Herbal Medicine. Healing Arts Press. Rochester, VT. 2003. PP532
  5. NCCIH. https://nccih.nih.gov/health/astragalus. Published 2020. Accessed March 17, 2020
  6. O.Ragažinskienė, S.Rimeikienė, V.Sasnauskas, Vaistinių augalų enciklopedija, 2005
  7. Петров крест в русских рукописных травниках XVII–XIX вв. // Демонология и народные верования / Сост. А.Б. Ипполитова. М.: Государственный республиканский центр русского фольклора, 2016. С. 292-315.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *