Paprastoji Garšva, daugelio sodininkų nemėgiamas augalas dėl savo žmaymo augti ten, kur mes nenorime. Vienas tų augalų, kuris prisitaikė gamtoje prie visokių augimo sąlygų, išskyrus augimą tvarkingose eilėse. Kaip ir daugeliu „piktžolėmis“ vadinamų augalų, ji yra nuostabi mokytoja ir gyduolė. Gamta prisitaiko prie žmonių ir aplinkos poreikių. Tad jei Paprastoji Garšva nevaldomai nori užkariauti tavo daržą, susimąstyk ar tik tau ar tavo aplinkos žmonėms jos nereikia, kaip vaisto. Šiais laikais labai paplitus podagrai ir jos sukeliamiems nepatogumams, ši universali podagros vaistažolė atliepia ir auga tikrai plačiai ir gausiai.
Garšva, yra daugiametis žolinis augalas, kilęs iš Europos ir Azijos. Jis priklauso Salierinių šeimai, auga pavėsingose, drėgnose vietose, dažnai aptinkama gyvatvorėse, miškuose ir pažeistose buveinėse. Augalas paprastai pasiekia 30-100 cm aukštį ir plinta požeminiais šakniastiebiais, sudarydamas tankius lapų lopus.
Lapai sudėtiniai, padalyti į tris lapelius, kurių kiekvienas yra giliai dantytas ir primena šeivamedžio lapus. Lapeliai ant stiebo išsidėstę pakaitomis, šiek tiek plaukuoti. Vėlyvą pavasarį ar vasaros pradžioje Aegopodium podagraria žydi smulkiais baltais žiedais, susitelkusiais į skėčius ant plonų stiebų. Iš šių žiedų išsiskiria mažos, briaunotos sėklos.
Vaistinio naudojimo istorija:
Paprastosios garšvos naudojimo istorija siekia senovės laikus. Tradicinėje Europos ir Azijos medicinoje ji buvo naudojama dėl priešuždegiminių ir diuretinių savybių. Augalas pelnė įprastą „podagros” pavadinimą dėl to, kad istoriškai buvo naudojamas podagrai – sąnarių uždegimui ir skausmui – gydyti.
Senovės žolininkai tikėjo, kad vartojamas arba tepamas vietiškai šis augalas gali palengvinti podagros simptomus. Šiam tikslui iš jos dažnai buvo verdamos arbatos, tinktūros ar kompresai. Be to, Garšva buvo vartojama kitiems uždegiminiams susirgimams, pavyzdžiui, artritui ir reumatui, lengvinti.
Štai ką apie Garšvą rašė Nicolas Culpeper:
Jį valdo Saturnas. Taip pat nereikia manyti, kad podagros pavadinimas kilęs ne dėl ko kito, o dėl to, kad ji gydo podagrą ir rėmens uždegimą, taip pat sąnarių skausmus ir kitas peršalimo ligas. Jau vien jo nešiojimas ant savęs palengvina podagros skausmus ir apsaugo jį nešiojantįjį nuo ligos.
Nicolas Culpeper, Culpeper’s Complete Herbal
Garšva retai naudojama šiuolaikinėje vaistažolininkystėje. Gal dėl to ji taip ir plečiasi, kad vėl atkreiptų į save dėmesį? … Kadaise ji buvo pakankamai svarbi, kad būtų sodinama vienuolynų vaistažolių soduose, ir buvo vadinama „žole Gerardu” pagal podagros gydymo globėją. Nors šiuolaikiniai žolininkai ją retai aprašo, gerą aprašymą pateikė „žolininkė žurnalistė” Audrey Wynne Hatfield (1973, 90). Toliau pateikiama citata iš jos pasakojimo.
„Garšva veikia inkstus ir šlapimo pūslę, skatindama šlapimo išsiskyrimą, kad išplautų apsinuodijimą sukeliančias išskyras, kurios gali būti paslėpta daugelio skausmų, akmenų ir odos sutrikimų priežastis. Ji veikia raminamai ir malšina skausmą. Vartojamas į vidų, arbatos užpilas gali sėkmingai susidoroti su sąnarių skausmais, reumatiniais skausmais, podagra ir išialgija.”
Hatfildas apdovanoja mus asmenine patirtimi. „Man žinomi egzemos atvejai, kurie daugelį metų buvo gydomi kitais būdais, o kasdien geriant po 250 ml šios arbatos per kelias savaites visiškai išsigydė. Ji buvo užpilta 2 ar 3 gerais Garšvos lapais ir 4 Kiaulpienių lapais, užpiltais 500 ml verdančio vandens.”
Iš literatūros galima gauti keletą papildomų duomenų. Garšvų dažnai randama aplink senų vienuolynų griuvėsius, o tai liudija, kad kadaise jos buvo naudojamos medicinoje. Iš pradžių podagra buvo laikoma „turtuolių liga”, t. y. bažnyčios ir valstybės aristokratų liga. Hildegarda Bingenietė knygoje „Physica” (1998, 74) teigia, kad podagros žolė yra veiksminga nuo skrandžio skausmo. Culpeperis (Culpeper, 1653) pažymi, kad ji mažina nenatūraliai didelę spalvą, todėl žmogus tampa blyškesnis arba ne toks raudonas.
Vaistinės savybės
Priešuždegiminės: gali padėti sumažinti patinimą ir skausmą, susijusį su tokiomis uždegiminėmis ligomis kaip podagra ir artritas.
Diuretinės: žolė pasižymi diuretinėmis savybėmis, t. y. skatina didesnį šlapimo išsiskyrimą. Šis diuretinis poveikis gali padėti iš organizmo išplauti toksinus ir šlapimo rūgšties perteklių, todėl gali būti naudingas sergantiesiems podagra ar kitomis su skysčių susilaikymu susijusiomis ligomis.
Antioksidantinės: Aegopodium podagraria sudėtyje yra antioksidantų, kurie padeda neutralizuoti kenksmingus laisvuosius radikalus organizme ir taip apsaugo ląsteles nuo oksidacinio streso ir pažeidimų.
Skausmą malšinančios: kai kuriais neoficialiais duomenimis, Garšva gali turėti silpnų nuskausminamųjų savybių, todėl tradiciškai naudojamas su uždegimais susijusiam skausmui malšinti.
Garšva taip pat vertinama kaip vitaminų šaltinis makro- ir mikroelementų, įskaitant geležį, varį, manganą, kalcį ir kalį. Lapai, palyginti su stiebais, yra turtingesni mineralinių medžiagų (Zn, Cu, Cr, Mn, Co ir Pb), išskyrus kalį, kurio kiekis yra dvigubai mažesnis nei stiebuose (2)
Galimi vartojimo būdai
Žolelių arbata: 1-2 arbatinius šaukštelius džiovintų lapų ar šaknų 5-10 min. pavirkite karštame vandenyje. Dėl diuretinio ir priešuždegiminio poveikio gerkite iki 3 puodelių per dieną.
Tinktūra: Tinktūrą galima pasigaminti kelias savaites mirkant maltus Garšvo lapus ar šaknis alkoholyje. Šią koncentruotą ištrauką galima vartoti per burną, praskiedus kelis lašus vandeniu. (Jei nori išmokti gaminti ekstraktus namuose, pasidomėk šia paskaita, joje viską sužinosi)
Kompresas: Šviežius maltus Garšvos lapus sutrinkite į pastą ir dėkite tiesiai ant sąnarių uždegimo. Uždenkite švariu skudurėliu ir palikite 15-20 minučių, kad sumažėtų skausmas ir uždegimas.
Įpilkite maltų Garšvos lapų į aliejų, pvz., alyvuogių ar kokosų aliejų, ir pagaminkite vaistažolių aliejų, kurį galima įmasažuoti į skaudamus raumenis ir sąnarius, kad sumažėtų skausmas.
Preparatų ir ekstraktų receptai
Garšvos pesto
Sudedamosios dalys:
2 puodeliai šviežių nuplautų ir išdžiovintų maltų Garšvos lapų.
1/2 puodelio skrudintų riešutų (pvz., kedro riešutų, graikinių riešutų arba migdolų)
2 skiltelės nulupto česnako
1/2 puodelio tarkuoto kietojo sūrio
1/4 puodelio ypač tyro alyvuogių aliejaus
Druskos ir pipirų pagal skonį
Sumaišykite susmulkintus Garšvos lapus, skrudintus riešutus, česnaką ir sūrį smulkintuve. Plakite, kol ingredientai bus gerai susismulkinę. Veikiant smulintuvui pamažu pilkite alyvuogių aliejų, kol mišinys taps vientisa mase. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais ir dar kartą pulsuokite, kad masė susigertų.
Garšvų pesto patiekite su virtais makaronais, tepkite ant skrudintos duonos arba kaip padažą ant grotelių keptai mėsai ar daržovėms.
Garšvų sriuba
Sudedamosios dalys:
4 puodeliai vištienos arba daržovių sultinio
2 puodeliai nuplautų ir susmulkintų šviežių Garšvų lapų (Arba 2-4 šaukštai Garšvų miltelių)
1 svogūnas, susmulkintas
2 skiltelės česnako, susmulkintos
2 vidutinio dydžio bulvės, nuluptos ir supjaustytos kubeliais
1/2 puodelio riebios grietinėlės (nebūtina)
Druskos ir pipirų pagal skonį
Šviežios prieskoninės žolelės papuošimui (pvz., petražolės arba laiškiniai česnakai)
Įkaitinkite šiek tiek alyvuogių aliejaus ant vidutinės ugnies. Sudėkite smulkintą svogūną ir smulkintą česnaką ir pakepinkite, kol suminkštės.
Į puodą suberkite kubeliais supjaustytas bulves ir vištienos arba daržovių sultinį. Užvirkite, tada sumažinkite ugnį ir virkite, kol bulvės suminkštės.
Įmaišykite susmulkintus Garšvos lapus ar miltelius ir dar pavirkite 5-10 minučių.
Sriubą sutrinkite panardinamuoju maišytuvu iki vientisos masės arba dalimis perkelkite į maišytuvą ir sumaišykite iki vientisos masės. Jei naudojate, įmaišykite grietinėlę, kad sriuba būtų sodresnė. Pagal skonį pagardinkite druska ir pipirais, o prieš patiekdami papuoškite šviežiomis žolelėmis.
Pabaigai
Aegopodium podagraria, arba Paprastoji Garšva, yra universalus augalas, turintis turtingą gydymo ir kulinarinio naudojimo istoriją. Dėl priešuždegiminių, diuretinių ir antioksidacinių savybių jis yra vertingas natūralus vaistas nuo podagros, artrito ir reumato.
Aegopodium podagraria lapai gali būti vertingas antioksidantų šaltinis kasdienėje mityboje ir padėti užkirsti kelią oksidacinio streso sukeltoms ligoms, pavyzdžiui, uždegiminėms ligoms, širdies ir kraujagyslių ligoms, neurodegeneracinėms ligoms ir net nutukimui, bei jas gydyti. (1)
Iš malto šeivamedžio galima pasigaminti arbatos, tinktūros ar naudoti kulinariniuose gaminiuose, pavyzdžiui, pesto ir sriubose, ir pasinaudoti daugybe būdų, kaip pasinaudoti jo sveikatą stiprinančiomis savybėmis. Tačiau, kaip ir bet kurios kitos vaistažolių priemonės atveju, prieš vartojant Garšvos ekstraktus būtina pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu, ypač jei turite sveikatos sutrikimų arba vartojate vaistus.
Na, o kam įdomu pastudijuoti šį augalą dar įdėmiau, tuomet panaršykite literatūros sąrašą.
